Apskritai, galima neabejoti: paleistas tipinis oranžinis scenarijus, jis gi – slaptas valstybės perversmas. Skliausteliuose palikime klausimą, ką būtent tokie politikai, kaip Nemcovas, kuris paskutiniu metu pastebėtas gal tik dėl to, kad vartojo riebią nenormatyvinę leksiką bendražygių iš bolotnajos opozicijos atžvilgiu, gali studentiško amžiaus jaunimui papasakoti. Taip pat palikime prielaidas apie tai, ar tik agitaciniuose traukiniuose tarp „savarankiško organizavimosi vietose“ pagalbininkų nedalyvaus treneriai iš protestų eksporto profesionalų, kurie klajoja tarp „oranžinių revoliucijų“ įvairiose posovietinėse valstybėse ir „arabų pavasario“ karštų taškų. Atkreipkime dėmesį į kai kurias situacijos ypatybes.

http://www.versijos.com/2012/02/23/rusijos-opozicija-ir-vakarai/

Nesiliaujančių „oranžinių revoliucijų“ fone pasireiškė ir Tibetas. 2012 sausyje šiame Kinijos autonominiame rajone buvo užfiksuotos antivyriausybinės demonstracijos, kuriose dalyvavo ne tik pasauliečiai, bet ir budistų vienuoliai. Demonstracijas lydėjo laužai iš valstybinių Kinijos vėliavų ir šalies vadovų portretų. Į teisėtvarkos pareigūnus skraidė buteliai su padegamuoju skysčiu, dužo parduotuvių vitrinos. Buvo netgi užfiksuotas policijos skyriaus užpuolimas.

http://www.versijos.com/2012/02/23/amerika-bando-isklibinti-kinija-su-tibeto-vienuoliu-pagalba/

Išanalizavus pastarojo dešimtmečio rinkimus galima diagnozuoti, kad rinkimai ir atstovavimas artėja prie mirties slenksčio, tai reiškia, kad Lietuva sugrįžta prie situacijos, kai egzistuoja tik rinkimų ritualas, bet patys rinkimai jau nevaidina vaidmens, kuris demokratinėje visuomenėje rinkimams yra priskirtas. Tokią demokratiją galima vadinti autokratiniu totalitariniu režimu su funkcionierių administruojama teise bei kontrrevoliucijos galimybe, kuomet aukščiausių valstybės pareigūnų supratimas yra suformuotas kaip indulgencija, kaip galutinė teisinė instancija. Tai yra pagrindinis autoritarinio režimo bruožas, svetimas demokratinei valstybei.

Imitacinė demokratija visada atstovauja ne daugumos, o ekonomiškai dominuojančių grupių interesus, t.y., kaip mes šiandien įpratę vadinti, oligarchinio kapitalo interesus.

Tokiuose režimuose valdytojai atlieka tik demokratinių institucijų imitacijos vaidmenį. Taip pat reikėtų pažymėti, kad ne tik rinkimai, bet ir daugelis kitų valstybinių institucijų oficialiai yra tik demokratinės imitacijos atributai, na sakykime a‘lia nepriklausoma teismų institucinė sistema, kuriai vadovauja politinio pasitikėjimo statusą turintys asmenys. Nepriklausomos teismų sistemos ir prokuratūros nebuvimas priveda prie to, kad kaip Konstitucijos, taip ir rinkiminių kampanijų pažeidėjai lieka nebaudžiami, o nebaudžiamumas skatina dar didesnes įstatymų pažeidimų tendencijas........

http://www.versijos.com/2011/12/02/kas-ta-pseudo-demokratija/

Laikraščio „Novaja gazeta“ prašymu Rusijos sausumos pajėgų žvalgybos viršininkas aprašė galimo atominio karo tarp Indijos ir Pakistano eigą ir jo pasekmes.

Kai girdime ar skaitome apie atominio ginklo neplatinimą, akys dažniausiai nuslysta į šalį. Nesibaigianti eilė rutininių raundų derybose dėl pačių įvairiausių tarptautinių problemų, kur kartais it kipšas iš tabakinės iššoka neplatinimo problema, jau seniai prarado masinėje sąmonėje mirtinos grėsmės pojūtį, kuris dar prieš ketvirtį amžiaus buvo jaučiamas, išgirdus išsireiškimą „branduolinis konfliktas“. Dalinai taip įvyko dėl fundamentalių politinės analizės ir prognozės institutų degradacijos, einamojoje politikoje juos pakeitė masė nepilnai išsilavinusių žmonių, kad ir teatro režisierių-politikų, kurie mato ne realų pasaulį, bet virtualų vaizdą, sukonstruotą iš jų azarto ir kompleksų...........

http://www.versijos.com/2011/12/01/apokalipses-scenarijus/

Amerikiečiai jau seniai pradėjo perrašinėti „netolerantiškus“ klasikinių kūrinių, pasakų ir pjesių gabalus. Pas mus kol kas tokių darbų nesimato. Ir tai suprantama, visi mūsų gerbiami liberalai užsiėmę kur kas svarbesniais darbais – perrašinėja mūsų istoriją.

Ir vis dėlto – kaip atrodytų perdaryta šiuolaikiškai ir liberaliai žinoma pasakėčia apie Žiogą ir Skruzdėlę? Tuo susidomėjo rusų blogeriai. Ir štai kas jiems gavosi.,,,,,,,,

http://www.versijos.com/2011/12/01/liberali-pasakecia/

Migracijos sąvoka apima bet kokį žmonių judėjimą. Nesvarbu ar valstybėje, ar už jos ribų, ilgam ar trumpam, priverstinai ar savanoriškai. Emigruojama norint pakeisti, ekonominę, socialinę, politinę, kultūrinę ar kitokią aplinką.

Migracija keičia žmonių ir valstybių gyvenimus. Gyventojams migracija yra galimybė pagerinti savo gyvenimo sąlygas keičiant gyvenamąją ir darbo vietą, valstybėms – imigrantai yra naujos darbo jėgos šaltinis.

Pagrindinės migracijos priežastys šių dienų pasaulyje – ekonominės. Susikūrus tokioms valstybių sąjungoms kaip ES, Afrikos Sąjunga, Šiaurės Amerikos NAFTA ir pan. nebėra kliūčių migruoti ilgam laikui.,,,,,,,

http://www.versijos.com/2011/11/28/migracija/